Gyvenimo ir biografijos faktai

Žmogaus gyvenimas, – lyg jūra, – nubanguoja
neapsakomai staigiai. Tai gęsta, tai užsidega ugnis
širdyje, nerimstančioje ir ieškančioje Kažko, tai
siaučia vėtros sielos gelmėse. Juk žmonės – lemties
pakeleiviai arba milžinai. Skirtingi jų keliai, gyvenimai
ir siekiai, skirtingus pėdsakus jie žemėje palieka.
                                                                                       Juozas Palionis

 

Giliai įmintos pėdos tėviškės žemėje. Šaltinėnų kaime, virš Punios šilo nuo šalčio ir giedros ryškiai mėlyname danguje, įsižiebė dar viena naujo gyvenimo žvaigždė – ten, kur Nemuno mėlynas kelias, pirmuoju gyvenimo šūksniu šaltą 1950 metų gruodžio 1-osios rytmetį pasveikino Juozas Palionis.

Pirmoji Juozo Palionio pėda tėviškės žemėje buvo lemtinga, nes ji paženklino visą jo nueito gyvenimo prasmę – sujungė ir pririšo jį prie gimtinės ir jos žmonių. Įpareigojo gyventi ir augti kartu su žeme ir ją dirbančiais žmonėmis. Sakoma, kad žemė neauga. Jos yra tiek, ir nedaugiau. Dėl to ją reikia branginti ir puoselėti. Suaugti su ja šaknimis. Juozo Palionio šaknys čia, prie didžiųjų Nemuno kilpų, Birštono savivaldybėje, Šaltinėnų kaime.

„Šiame gražiausiame pasaulio krašte ir aš atriekiau dirvono plutą, pasodinau mišką, įveisiau bičių. Jeigu norite, aš – toks pat ūkininkas, nors ir atvažiuojantis savaitgaliais ir per atostogas. Atvykęs įkvepiu tėviškės oro, pasilabinu su vyturiu, pasidarbuoju dalgiu pievoje, pasodinu vaismedį. Kaimas man – ne pramoga, o tikras gyvenimas. Matiešionyse, Šaltinėnuose, Siponyse, Nemajūnuose, visame krašte aplink Prienus, Birštoną kuriasi žemdirbių, miškakirčių, Nemuno žvejų anūkai, proanūkiai. Aš visuomet su jais.“ – apie savo pareigą žemei knygos „Kaimas gyvas“ dedikacijoje rašė pats Juozas Palionis. Ir tai neabejotina tiesa, patvirtinta parlamentaro darbais Seime nuo 2000 metų iki lemtingojo 2011 metų rudens.

2011 m. spalio 17 d. kelyje iš gimtųjų namų Šaltinėnų kaime į namus Vilniuje klastinga mirtis pakirto Prienų ir Birštono krašto Ąžuolo kamieną, tačiau giliai įleistos šaknys pasiliko gimtinės žemėje ir žmonių širdyse bei atmintyje.

Juozas Palionis užaugo Onutės Kimbirauskaitės – Palionienės  ir Vytauto Palionio šeimoje. Pirmųjų mokslo žinių siekė Siponių septynmetėje (vėliau aštuonmetė) mokykloje. Baigęs Siponių aštuonmetę mokyklą, Juozas mokėsi Birštono vidurinėje mokykloje. Didelę įtaką Juozo Palionio literatūriniams gebėjimams atsiskleisti turėjo Birštono vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Silvijana Aksomaitienė.

1969 m. Juozas Palionis, baigęs Birštono vidurinę mokyklą, įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetą. 1974 m. pavasarį Juozas Palionis baigė akademiją, įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Tų pačių metų rudenį sukūrė šeimą.

 

Svarbiausi Juozo Palionio gyvenimo ir biografijos faktai:

1974 – 1975 m. – mokslinis – pedagoginis darbas Lietuvos žemės ūkio akademijos Melioracijos katedroje.
1975 – 1993 m. dirbo kolegijos sekretoriumi, ministro padėjėju, techninio skyriaus viršininko pavaduotoju, viršininku Lietuvos melioracijos ir vandens ūkio ministerijoje.
1993 – 1997 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko padėjėjas bei konsultantas žemės ūkio ir perdirbimo pramonės klausimais.
1998 m. – dirbo verslo bendrovėse: UAB „Ginvesta“, „Šilutės melioracija“ bei UAB „Konsolė“. Nuo 1999 m. birželio 1 d. – UAB „Konsolė“ Vilniaus filialo direktorius.
1980 m. drauge su bendraautoriumi Z.Kinderiu išleido melioratorių patyrimą apibendrinančią knygą „Trečiąjį milijoną sausinant“.
2000 – 2011 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys – atstovas Prienų ir Birštono kraštui.
2004 – 2008 m. – LSDP frakcijos narys.
Nuo 2004 m. gruodžio 2 d. – frakcijos seniūno pavaduotojas.
Nuo 2005 m. kovo mėn. – LSDP Prienų rajono skyriaus pirmininkas.
Nuo 2005 m. gegužės mėn. – LSDP prezidiumo ir tarybos narys.
2004 – 2008 m.  – LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
2003 – 2005 m. – LR Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos narys.
Nuo 2004 m. gruodžio 9 d. – LR Seimo Europos reikalų komiteto narys.
Nuo 2005 m. kovo 20 d. – LR Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos narys.
Nuo 2004 m. gruodžio 16 d. – LR Seimo Regioninės plėtros komisijos narys.
Nuo 2006 m. – LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys.
Nuo 2010 m. – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
2003 m. – Prienų ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ skaitytojų išrinktas Metų žmogumi.
Nuo 2003 m. – Birštono vienkiemio moterų klubo „Saulėgrąža“ Garbės narys.
2005 m. – Juozas Palionis įsteigė stipendiją abiturientams, labai gerais žinių įvertinimo balais baigusiems Prienų rajono ir Birštono vidurines mokyklas bei gimnazijas.
Nuo 2007 m. – asociacijos „Prienų ir Birštono krašto kūrėjų klubo Gabija“ Garbės prezidentas.
Nuo 2000 m. – Prienų krepšinio klubo „Prienai“ valdybos narys.
2003 – 2005 m. – Prienų krepšinio komandos „Prienai“ prezidentas ir pagrindinis rėmėjas. Įsteigta Juozo Palionio krepšinio turnyro nugalėtojų taurė.
2006 – 2008 m. – klojimo teatrų šventės „Kur Nemuno mėlynas kelias“ Matiešionyse, Birštono savivaldybėje, steigėjas ir pagrindinis rėmėjas.
2008 m. LR Seimo nariui Juozui Palioniui Lietuvos globos įstaigų ir jų vadovaujančių darbuotojų asociacija „Rūpestinga globa“ įteikė nominaciją „Lietuvos globos įstaigų pagalbininkui“.
2012 m. LR Seimo nariui Juozui Palioniui suteiktas (po mirties) Birštono Garbės piliečio vardas.

Juozas Palionis – talentingas, kuklus, aukštos moralės ir aukštos vidinės kultūros žmogus, kūrėjas, darbštus ir sąžiningas, šiltas, nepaprastai mylėjęs savo gimtąjį kraštą Žmogus.